Polikarbonatiniams dioliams taikomi specifiniai saugojimo aplinkosaugos reikalavimai; jie turi būti laikomi sausoje, vėsioje ir gerai{0}}vėdinamoje patalpų aplinkoje, atokiau nuo ilgalaikių tiesioginių saulės spindulių. Dėl jų higroskopiškumo, ilgalaikis atmosferos drėgmės poveikis sandėliavimo metu gali padidinti produkto vandens kiekį, o tai gali trukdyti vėlesnėms poliuretano sintezės reakcijoms. Todėl pakuotė turi likti sandariai uždaryta, o ekspozicijos laikas po atidarymo turi būti kuo mažesnis.
Laikymo temperatūra taip pat turi įtakos polikarbonato diolių būklei. Dėl per žemos temperatūros gali padidėti klampumas, sumažėti sklandumas arba net kristalizuotis ir kietėti. Ir atvirkščiai, per aukšta temperatūra arba ilgalaikis šilumos šaltinių poveikis gali pakeisti spalvą ir pabloginti veikimą. Todėl laikymo temperatūra turi būti kontroliuojama pagal konkretaus gaminio techninius duomenis, kad medžiaga būtų toliau nuo šilumos šaltinių, garo vamzdžių ir kitos aukštos temperatūros įrangos. Be to, saugojimo vieta turi būti švari, kad būtų išvengta tiesioginio sąlyčio su vandeniu, rūgštimis, šarmais ar kitomis reaktyviomis medžiagomis.
Ilgai{0}}saugant, pakuotės vientisumas ir gaminio išvaizda turi būti reguliariai tikrinami. Bet koks pakuotės pažeidimas, nuotėkis ar pastebimi spalvos, kvapo ar klampumo pokyčiai reikalauja nedelsiant ištirti ir imtis atitinkamų veiksmų. Atidarius talpyklas reikia nedelsiant uždaryti, o likusį produktą sunaudoti kuo greičiau. Konkrečios laikymo temperatūros, galiojimo laikas ir pakuotės reikalavimai turi atitikti gamintojo gaminio specifikacijas ir saugos duomenų lapą (SDS), nes jie gali skirtis priklausomai nuo konkrečios polikarbonato diolio klasės.