Sebako rūgšties bandymai pirmiausia atliekami siekiant įvertinti žaliavos grynumą ir sudėtį bei patikrinti jos tinkamumą tolesniems gamybos procesams. Įprasti bandymo parametrai apima išvaizdą, grynumą, rūgšties vertę, drėgmės kiekį, lydymosi temperatūrą ir atitinkamų priemaišų lygius. Tarp jų grynumas yra pagrindinis kokybės rodiklis. Kadangi sebaco rūgštis yra dikarboksirūgštis, jos karboksilo grupes galima analizuoti titruojant; standartinis šarminis tirpalas neutralizuoja mėginyje esančias karboksilo grupes, todėl rūgšties vertę galima apskaičiuoti pagal sunaudoto titranto tūrį, kartu su kitais analitiniais metodais produkto kokybei įvertinti.
Laboratorijoje rūgščių -šarmų titravimas yra standartinis rūgšties vertės nustatymo metodas. Tiksliai pasvertas sebacino rūgšties mėginys ištirpinamas tinkamame tirpiklyje, pridedamas atitinkamas indikatorius ir tirpalas titruojamas žinomos koncentracijos etaloniniu kalio hidroksido (ar kito šarmo) tirpalu. Pasiekus nurodytą galinį tašką, registruojamas sunaudoto etaloninio tirpalo tūris, o rūgšties reikšmė apskaičiuojama naudojant mėginio masę ir titranto koncentraciją. Nors šis metodas yra gana paprastas ir tinkamas įprastinei kokybės kontrolei gamybos metu, atliekant faktinius bandymus reikia pasirūpinti, kad mėginys visiškai ištirptų ir būtų tiksliai nustatytas titravimo galutinis taškas, siekiant sumažinti matavimo paklaidas.
Be rūgšties vertės nustatymo, sebacino rūgšties grynumui ir organinių priemaišų kiekiui analizuoti gali būti naudojami chromatografiniai metodai. Dujų chromatografija (GC) arba didelio efektyvumo skysčių chromatografija (HPLC) atskiria sebacino rūgštį ir jos priemaišas pagal jų sulaikymą chromatografinėje kolonėlėje, todėl galima analizuoti mėginio sudėtį pagal tokius duomenis kaip smailės plotas. Sebacino rūgšties rūšims, kurioms reikalingas didelis grynumas, chromatografinė analizė suteikia aiškesnį pagrindinio komponento ir priemaišų kiekio vaizdą. Tinkamos chromatografinės sąlygos turėtų būti parinktos atsižvelgiant į mėginio savybes, o kokybinei ir kiekybinei analizei turėtų būti naudojami atitinkami etaloniniai standartai.
Lydymosi temperatūros nustatymas ir spektroskopinė analizė taip pat dažniausiai naudojami papildomi metodai sebacino rūgšties kokybei įvertinti. Sebako rūgšties lydymosi temperatūros diapazonas yra gana gerai{1}}; Lydymosi temperatūros matavimas padeda nustatyti reikšmingų priemaišų buvimą. Tuo tarpu infraraudonųjų spindulių (IR) spektroskopija gali patvirtinti cheminę struktūrą, nustatant būdingas absorbcijos smailes, susijusias su funkcinėmis grupėmis, tokiomis kaip karboksilo ir metileno grupės. Mėginiams, kuriems reikalinga visapusiška kokybės kontrolė, galima derinti tokius metodus kaip titravimas, chromatografija, lydymosi temperatūros nustatymas ir infraraudonųjų spindulių spektroskopija, kad būtų galima įvertinti sebacino rūgšties grynumą ir struktūrą iš įvairių perspektyvų ir taip užtikrinti, kad žaliava atitiktų poliesterių, poliuretanų ir kitų polimerinių medžiagų gamybos reikalavimus.